Niūfaundlendas - tai grožis be tuštybės, jėga be įžūlumo, drąsa be žiaurumo ir visos žmogiškos dorybės be ydų…(Lord Bayron)

Legenda apie niūfaundlendą

Legenda pasakoja, kad Dievas sukūrė niūfaundlendą, kad padėtų Niūfaundlendo saloje gyvenančiai mažai žvejų tautelei kovoti su nenugalimomis gamtos jėgomis. Jis paėmė meškos kūną, nes jos kaulai puikiai tiko sekinančiam darbui padedant žvejams, o storas kailis buvo atsparus geliantiems žiemos šalčiams ir speigams. Tada Dievas sušvelnino šį siluetą plastiškomis ir judriomis ruonio kūno linijomis, perduodamas jam visą šio plaukimo meistriškumą ir gebėjimą slysti tarp bangų. O kai Dievas žvilgtelėjo į jūrą, pamatė žaisminguosius delfinus, linksmai sekiojančius laivus. Jų meilios, džiaugsmo pilnos akys rodė romų temperamentą, netgi daugiau – jie taip mylėjo žmones, kad dažnai juos gelbėdavo iš jūros gniaužtų. Jie taip pat tapo naujojo sutvėrimo dalimi. Kai Dievas baigė savo darbą, jo rankose pasirodė nuostabus gyvūnas blizgančiu juodu kailiu. Jo galingumas puikiai derėjo su didžiuliu geriu, sklindančiu iš šio nuostabaus ir puikaus gyvūno. Vis dėlto šis naujas kūrinys turėjo būti ištikimas, išbandytas ir nuoširdus, kad galėtų gyventi šalia žmogaus ir visada paaukoti gyvybę už savo šeimininką. Ir tada įvyko stebuklas – Dievas suteikė šiam gražuoliui širdį, tokią nuostabią ir visada mylinčią. Kaip teigia legenda, nuo tada mes turime nuostabų ir drąsų palydovą, visada ištikimą ir stiprų NIŪFAUNDLENDĄ!!! (E. Bruno)

Apie niūfaundlendų veislę

Niūfaundlendai yra gana trumpai gyvenanti veislė. Jų gyvenimas tęsiasi vidutiniškai 10 metų (nuo 8 iki 12). Niūfaundlendai ramūs, švelnūs ir pasitikintys žmonėmis. Dažniausiai jie yra vadinami „švelniaisiais“ meškinais.

Trumpa kilmės istorija: veislė atsirado Niūfaundlendo (Newfoundland) saloje iš vietinių dogų ir didelių juodųjų meškų šunų, atsiradusių vikingų laikais po 1100-jų metų. Atvykus europiečiams žvejams ir atvežus įvairių naujų šunų veislių, niūfaundlendai susiformavo ir pasikeitė, bet pagrindinės charakteristikos pasiliko. Ilgaplaukis, tankus niūfaundlendo kailis saugo jį nuo darganų, todėl šis šuo nebijo šalto vandens ir ilgus metus padėdavo žvejams traukti į krantą sunkius tinklus. Niūfaundlendai išpopuliarėjo XIX a. II pusėje. Dėl ištikimybės šeimininkui, drąsos ir kitų puikių savybių jie tapo dailininkų, poetų susižavėjimo objektu.
Taip pat daugelis pasakojimų byloja apie niūfaundlendų drąsą ir pasiaukojimą. Niūfaundlendas Karo išgelbėjo Napoleoną Bonapartą, kai šis plaukdamas į Prancūziją, iškrito už borto. Taip pat pasakojama, kad Titaniko laivu plaukęs niūfaundlendas padėjo išgelbėti daug žmonių.
Naudota literatūra: http://www.geocities.com/karolina411/sunys.html

Charakteris:
Niūfaundlendai yra žinomi savo švelnumu, vaikų saugojimu ir meile. Jie toleruoja netgi tokį vaikų elgesį, kuris kitas šunų veisles priverstų sprukti arba gintis. Ramus šios veislės būdas daro puikų poveikį hiperaktyviems vaikams.
Lyginant su kitais didelių veislių šunimis, niūfaundlendų sargumas yra mažiau išsivystęs. Jis nelinkę loti ar urgzti ant neprašytų svečių, pasikliaudamas, kad jie, pamatę tokio dydžio šunį, patys atsisakys nedorų kėslų. Labai dažnai niūfai atsistoja tarp šeimininkų ir pašaliečių nelodamas ir neurgzdamas, bet parodydamas kad jis budi. Jei šeimai grės pavojus, jis veiks nedelsdamas. Niūfaundlendai turi pakankamai proto atpažinti pavojingas situacijas. Yra daug aprašytų atvejų, kai šie šunys gelbėjo savo šeimą nuo gaisro, dujų nuotėkio, bet daugiausia žmonių jie ištraukė iš vandens. Labai dažnai prie vandens ar baseino jie neleidžia žmonių bristi giliai, kol neįsitikina, kad jie moka saugiai plaukti. Kai maudosi vaikai, jie stebi kiekvieną jų judesį, pasiruošę padėti ištikus nelaimei.
Naudota literatūra: http://fauna.savel.org